Baltažiedis barkūnas – aromatingas ankštinių šeimos augalas, nuo seno naudojamas liaudies medicinoje ir iki šiol vertinamas šiuolaikinėje fitoterapijoje. Jam būdingas švelnus, vanilę primenantis kvapas, atsirandantis dėl natūraliai augale esančių kumarinų.
Tradicinėje liaudies medicinoje baltažiedis barkūnas vartojamas kaip raminanti ir kraujotaką palaikanti žolelė. Jis geriamas arbatų pavidalu, taip pat naudojamas išoriškai.
Dažniausiai tinka kai vargina nervinė įtampa, neramumas, miego sunkumai, jaučiamas sunkumas kojose, linkę atsirasti patinimai , norint atsipalaiduoti po sunkaus fizinio darbo.
Išoriškai naudojamas kompresams ar vonelėms po sumušimų ar esant raumenų nuovargiui.
Šiandien baltažiedis barkūnas naudojamas fitoterapiniuose žolelių mišiniuose kaip augalas, palaikantis normalią kraujotaką ir nervų sistemos pusiausvyrą. Jis vertinamas dėl kumarinų ir flavonoidų, kurie suteikia augalui švelnų, palaikomąjį poveikį .
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad baltažiedžio barkūno sudėtyje esantys kumarinai gali prisidėti prie geresnės kraujo ir limfos cirkuliacijos, o flavonoidai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
Vartojimas : 1 arbatinį šaukštelį džiovintos žolės užpilkite 200 ml karšto (ne verdančio) vandens. Uždengę palaikykite 10–15 minučių. Gerti po 1 puodelį 1–2 kartus per dieną.
Stipresnė arbata gali būti naudojama kompresams ar vonelėms.
Sudėtis -100 % džiovinta baltažiedžio barkūno (Melilotus albus) žolė, vartoti saikingai, nerekomenduojama nėštumo metu, nevartoti kartu su kraują skystinančiais vaistais.
Grynasis kiekis 50 g.
