Kiaulpienės lapai (Taraxacum officinale)
Kiaulpienės lapai (Taraxacum officinale) – vieni ankstyviausių pavasario laukinių žalumynų, plačiai naudojami augalinėje mityboje .
Tradicinėje fitoterapijoje kiaulpienės lapai (Taraxacum officinale) vertinami kaip augalinė žaliava, naudojama virškinimo sistemos funkcijų palaikymui, tulžies sekrecijos skatinimo tradicijose ir skysčių apykaitos balansui palaikyti. Mokslinėje literatūroje jie dažniausiai minimi kaip kartieji augalai (bitters), kurie refleksiškai gali skatinti virškinimo fermentų aktyvumą per skonio receptorių stimuliaciją. Dėl šios savybės jie dažnai įtraukiami į kompleksines žolelių formules kartu su kitais kartumynais.
Liaudies medicinoje kiaulpienės lapai buvo plačiai naudojami kaip „pavasarinio valymo“ augalas. Tradiciškai jie buvo vartojami po žiemos laikotarpio, siekiant palaikyti kepenų ir virškinimo „lengvumo“ pojūtį, taip pat kaip kasdienės mitybos dalis, padedanti „atgaivinti“ organizmą po šaltojo sezono.
Šie kiaulpienės lapai yra surinkti švariose, nuo taršos nutolusiose pievose Aukštaitijos nacionaliniame parke, užtikrinant natūralų augalo švarumą ir kokybę. Po surinkimo jie džiovinti natūraliu būdu, nenaudojant aukštos temperatūros ar papildomo cheminio apdorojimo, taip išsaugant augalo pirmines savybes, spalvą ir aromatinį profilį.
Naudojimas: 1–2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų lapų užpilti karštu vandeniu (80–90 °C), palaikyti 5–10 min., vartoti kaip kasdienę augalinę arbatą. Galima derinti su dilgėlėmis ar kitais žaliais augalais.
Saugumo informacija: Rinkti ar vartoti tik iš švarių, patikimų šaltinių. Esant lėtinėms ligoms ar vartojant vaistus – būtina pasitarti su specialistu, Nerekomenduojama vartoti kaip vienintelės sveikatinimo priemonės ar mitybos pagrindo.
Grynasis kiekis 40g.
